stverti

stvérti, stvẽria, stvė́rė Š, Rtr, FrnW, LD190(Plm, Glv, Ukm, Dbk, Lkm, Ad) 1. tr., intr. KŽ čiupti, griebti, tverti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Stvė́rė ir suplėšė Rod. Stvė́rė, ją prarijo Mlk. Kap stvė́rė an ragų ir neša [jautis] Žrm. Stvėrė kai vilkas Alv. Stvė́riau gniūžtę šiaudų Kč. Šieną tik stverì ir stverì [kraudama vežimą], nėr kada ir pasilsėt Šmn. Kap stvė́rė pinigus ir išmovė KzR. Kaip stvérsiu aš tave į glėbį! Slv. Nueinam, stvẽriam in glėbį tvorą ir skaičiuojam, ar pora Upn. Kai buvau jauna, berniokai, būdavo, stvẽria vežiman – ir giedot Kkl. Ėst stvẽria, gert geria, tik guli [serganti karvė] Klt. Varo namo gyvulius – stvẽria, ėda, graužia Vdn. Renku, renku, nežinau, katro uoga i stvért (labai daug yra) Klt. I rūbus stveriù, i vaiką stveriù – nežinau, kas daryt (degant namui) Klt. Kaip stvė́rė kirvį – tik paspėjau išbėgt Ktk. Stvẽria [vaikas] rankom iš torielkos i krečia in savęs Klt. Stvė́rė kepurę nuo galvos, pirkion inejęs – išmokytas vaikas Klt. Paskutinį vištuką vanagas akysa stvė́rė ir nusnešė Pv. Vilkas stvė́rė ir nunešė [avį] Šlčn. Šuva loja kai stvért Dglš. Anas (šuo) stvẽria vištas, kiaules ima gerai Dv. Šuo stvẽria smertin Dg. Gyvatė gali až kojos stvért Lb. Tupi vilkas už tvoros, stvers avelę už galvos LTR(Kpč). Stvė́rė už auses Pb. Stvė́rė už gerklės Mšg. Kad stver̃s už rankos – kap levas (labai stiprus) Mrc. Kad stver̃s tą bamblį už čiupros! Smn. Kap stvė́rė už krūtų, maniau, jau duos LKT197(KzR). Stvertáu, aš jiem (sūnaus žudikams) gerklę išplėštau Prl. | Per šventą Joną stvẽria (renka) rasą nuo žolės į puodynę – bus pienas Upn. | prk.: Nemunas stveria Viliją į platų, bet lėkštą glėbį V.Kudir. Rūgštis net žu ausių stvẽria Rod. Skausmas už širdies stvẽria VšR. ^ Viena ranka mesk, kita stvérk Švnč. Nestvérk be paros, suspėsi! Klt. Apsmislijęs daryk, nestvérk kaip karštą spirą Ut. | refl. tr., intr. Š, KŽ: Šilta tik pasdarė, stvė́riaus, daboju – pilvas dega (stovėta arti krosnelės) Klt. Ažsiimste rūbus mazgot – stvérkitės pirma kelnes, tai pirmajan tanciun ves šokt Tvr. Eikše, stveries (stverkis) až milinio – va, dviem bus lengviau [malti] Dglš. Kai gaisras, pirmiau nesistvérk až lovos, pirmiau stverk stalą, tai da ką išneši Str. Kap inejau, stvė́rės vienas, stvė́rės kitas Ad. Mėsą valgo i pieno stvẽrias, geria Klt. Kai labai negera, tai stveríes vaistų Aln. Kap valgyt nori, stvérsies až duonos Ml. ^ Alkanas ir už svetimo stveriasi V.Piet. ║ suimti, areštuoti: Tai paskui stvėrė tėvus ir išvežė, o vaikai liko nedideli Gdr. 2. intr. griebiant kibtis, kabintis, norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Pabūk do, pabūk – stveria berniokas, neleidžia [senelės] Klt. Per girelę jojau, ant kelmelio klaupiau, už ievužės stvėriau LTR(Mrj). O mergelė skęsdama, aukštyn rankas keldama, už bernelio stverdama (d.) Lp. | refl. Š: Stvérkis, kad nenupultai Lp. Stvė́rės stvė́rės ledo i nulindo po ledu (nuskendo) Klt. Kap paėmė traukt dantį, stvėrė̃s už jo rankos Dsm. Stvérkis mano kaklo, nunešiu Dgč. O jis tik stvẽriasi už kaklo Sdr. Vaikas stvérdavos ažu rūbų Rš. | prk.: Juo gyvenimas Severją bailino, juo ji stvėrės to pakumpusio senio Vaižg. Jaunimas smarkiai stvėrėsi jo minties rš. ^ Žilas plaukas galvon – velnias stvẽrias uodegon Trgn. Skęsdamas ir britvos stveríes Aln. Žmogus skęsdamas i šiaudo stverias Švnč. Už briaunos visi stveriasi LMD(Pns). ║ refl. prk. labai skverbtis, veržtis, siekti ko: Veliai šlūžykit, o žentuosa nesistvérkit! Lp. 3. tr. skubant imti, griebti, norint gauti, įsigyti: Nuvežu kiaušinius [turgun], tai stvẽria baisiausia Klt. Nori laikyt arklį – tadui iš pašonės reikia stvért pašaro Bgs. | Girias, girias, kad kavalierių daug turi, o kolgi niekas nèstveria Skd. | refl.: Kitas vis stvẽrias, kad tik turėt[ų], kad būt[ų] Klt. Atvažiuoja svotai, tai užu šitos gražiosios stverias TDrIV251(Rš). Bernai už svetimų stvẽriasi, vis viešnias veda šokti Mrk. ║ gauti, laimėti, palupti: Ar daug dalios stvė́rei? Mrj. ║ glemžti, grobti: Jum Dievulis i soties neduoda, kad šite stvẽriat Dglš. Stvẽria, gebia, neša, kad tik daugiau Klt. Jei negauna [pasiskolinti], tai stveria ką nors bent išeidamas išnešt LTR(Šil). | prk.: Kolera stveria (numarina) po 50–60 ir daugiau iš 100 apsirgusių A1883,111. 4. tr. Š imtis ko, griebtis ką daryti: Ką tik, būdavo, stveria, tą ir padaro V.Piet. | prk.: Uoliai gydoma tai ligoninėje, tai namie, protarpiais stverdavau plunksną (bandydavau rašyti, kurti) rš. | refl. KŽ: Stvėrėmė̃s ing mokslą Srj. Neblogai gyvena, ale į turtą stvẽriasi Smn. Už kokio darbo stvérsies, o žemę vis ark Švnč. Būdavo, i šienaut stveriúos, i pjautuvo, o dabar jau ne syla Klt. Stver̃sis pirkt, daboja – nėr pinigų Klt. O kad ir Kaziokas, žiūrėk, jau sustvarkė, apsiženijo ir stvẽrias jau gyvent Skdt. Jos žentas nemoka pjaut: stvẽrias, nori, ale nemoka Slk. Kai paaugo, patys stvė́rės tai še, tai te Sug. Darbų daug, nežinai, katro stvértis Dbg. Dievuliau, darbelio – nežinai, až ko stvértis! Slk. Aš labiau darbo stveriúos negu ana Aln. Pamokysiu mergužėlę anksti ryte keltis, anksti ryte užsikėlus už darbelio stvértis DrskD190. Stvértis atradimo NdŽ. Stvértis ginklo (ginklu ką užpulti ar gintis) DŽ¹. ^ Nusgando žmogus, nežino, ko stvértis LKT331(Gdr). Neturiu katro galo stverias (daug darbų) Lb. Kurio galo stvértis, inlindus itokion bėdon? Arm. Po to mieste vėl pasipylė proklamacijos, ir net žandarų šefas nebežinojo, kurio galo stvertis A.Vien. ║ tr. Gdr griebti (kalbėti): Anas savo [tarmės] žodžius stvẽria Str. | refl. A1883,144: Ana stvẽrias lietuviškai JnšM. Matai, stvẽrias tuoj lenkiškai Mlt. Žmonės greit atsižada savo: stvẽrias už kitų kalbos a ko Bb. 5. intr. staiga intensyviai pasireikšti (apie gamtos reiškinius): Kai stver̃s šaltis, tai nosies niekur neiškiši Ktk. Kai iš karto stvẽria labiau šil'ma, tai Birbytas išsilieja Aln. ║ intr. staiga pradėti, suskasti, pulti (ką daryti): Galvą kai stvė́rė sopėt Dglš. Stvẽria vidurius gelt Mrc. | refl.: Žmogelis nusigando, nusiėmė kepurę ir stvėrėsi rankos bučiuotų A.Vien. Stvė́rės muštis Dgp. 6. tr. suimti (apie ligą): Man' stvė́rė uždegimas kriūtinės Rš. Geležūnes arklį stvė́rė Ml. Ė žiemą man kap stvė́rė galvą – sakiau, bus jau galas Vdš. Kap išsigandau, tada man galvą stvė́rė Rš. Jį stvė́rė geltligė, ir vėl paguldė ligoninėn Ktk. Tą koją stvė́rė gal koks uždegimas Vdn. Peršalau, ir stvė́rė liga Aln. Ar ne slankstis stvẽria – neapivilktą vaiką tąso ore Lb. Kad stvė́rė karštis – trisdešim devyni! Smal. Sielojos, sielojos, iš sielavarto i nervos stvė́rė Klt. Kap stvė́rė mane raudonis – galva plyšta Alv. Mane diegliai kap stvė́rė! Dg. Kai stvẽria liga, tai blogai Smn. 7. tr. prispausti, prigriebti: Priešiai (priešai) reikia išsyk gerai stverti V.Kudir. O kai sugrįždavo, visus stverdavo, kad net plunksnos dulkėdavo rš. Už ką tep baisiai stvė́rei, ar prasikalto kuo? Dkš.

◊ už galvõs stvértis stebėtis, piktintis: Iš tikro reikia stvertis už galvos, išvydus tokią babiloniją V.Kudir. Kai pasakiau, ji už galvõs stvė́rėsi Prn.

už širdiẽs stvértis išsigąsti, jaudintis: Kap vaikas puola, tėvas už širdies stverias, o kap tėvas puola, vaikas juokias Lp.

\ stverti; įstverti; išstverti; nustverti; pastverti; padstverti; pristverti; sustverti; apsustverti; užstverti